Iš tikrųjų viskas prasidėjo prieš maždaug ketverius su puse metų.
Ne nuo astrologijos. Ne nuo kortų. Ne nuo ritualų.
Viskas prasidėjo nuo vieno labai paprasto, bet tuo pačiu labai skaudaus suvokimo: kad aš nebenoriu taip gyventi. Nebenoriu jaustis taip, kaip jaučiuosi. Nebenoriu kartoti tų pačių scenarijų. Nebenoriu gyventi gyvenimo, kuris atrodė kažkoks per mažas.
Sakoma, tik per esminius lūžius, tik pasiekus savo vidinę ribą, ateina giliausi suvokimai, kai nebeklausi: „Ką man daryti?”, o susimąstai „kodėl mano gyvenimas yra būtent toks?“ Būtent nuo šito klausimo prasidėjo ir mano kelionė. Apie tai, ko niekas mūsų nemoko – bet kas ištikrųjų veikia.
Dabar, žiūrėdama atgal, suprantu, kad tai, į ką atėjau per astrologiją, numerologiją, energetiką, iš tikrųjų yra daug platesnis dalykas. Tai – Visatos dėsnių pažinimas. Ne kaip gražios frazės iš Instagramo. O kaip realiai veikianti sistema. Vienas pagrindinių dalykų, kurį pradėjau matyti, kad niekas nevyksta atsitiktinai. Mūsų gyvenimai nėra chaosas. Jie yra pasekmė. Pasekmė mūsų vidinių programų. Mūsų įsitikinimų. Mūsų traumų. Mūsų baimių. Mūsų energijos. Mūsų pasirinkimų. Vienas iš universalių dėsnių sako: pasaulis visada atspindi tavo vidinę būseną. Ir kai pradedi tai stebėti ne teoriškai, o praktiškai – tampa net šiek tiek nejauku, kiek daug tavo gyvenime nėra tiesiog toks „likimas“, o yra tavo pačios susikurta.
Kai pradėjau analizuoti savo gimimo žemėlapį, savo skaičius, savo ciklus, savo pasikartojančius scenarijus – pamačiau struktūrą ten, kur anksčiau mačiau tik skausmą. Pamačiau logiką ten, kur anksčiau mačiau tik chaosą. Pamačiau prasmę ten, kur anksčiau buvo tik „kodėl man taip nesiseka”, „kodėl taip skaudžiai”, „kodėl taip stipriai“…
Yra dar vienas dėsnis, apie kurį beveik niekas nekalba rimtai: kai žmogus pradeda klausti nuoširdžiai, gyvenimas pradeda atsakinėti. Ne per stebuklus. O per ženklus. Per situacijas. Per žmones. Per knygas. Per netikėtas frazes. Per sutapimus, kurių per daug, kad būtų tik sutapimai.
Kai pradėjau gilintis, pradėjau matyti, kad realybė pradeda keistis ne todėl, kad aš kažką čia „pribūriau“, o todėl, kad keitėsi mano sąmonė.
Aišku čia ir atsirado praktikos, ritualai, darbas su intencijom. Ne kaip magiškas teatras. O kaip darbas su savo fokusu. Nes dėmesys – tai energija. O ten, kur teka energija, ten keičiasi realybė. Tai ir yra vienas iš giliausių Visatos veikimo principų. Ir tai nėra mistika – tai yra tiesiog pats gyvenimo mechanizmas.
Kuo giliau ėjau, tuo aiškiau tapo viena: tai, ką daug kas vadina ezoterika, iš tikrųjų yra tiesiog gilesnis gyvenimo mechanizmo suvokimas.
Astrologija – tai ciklai ir ritmai. Numerologija – tai struktūros ir programos. Ritualai – tai sąmoningas darbas su pasąmone. Energija – tai mintys, emocijos, kūno būsena, viskas kas aplink mus yra energija. viskas absoliučiai yra energija. Ir kai tai pradedi suprasti, gyvenimas iš kažkaip tai vyksta tampa į aš matau, kas vyksta. Atsiranda pasirinkimas. Atsiranda atsakomybė. Atsiranda vidinė jėga.
Šiandien tai, ką darau, nebėra nei hobis, nei profesija. Tai – mano natūrali būsena. Aš negalvoju dabar paimsiu ir atliksiu kokią nors praktiką – tai vyksta savaime. Kaip kvėpavimas. Kaip pojūtis. Užkalbėdama duoną paukščiams, net nepastebiu, kad tai – ritualas. Kalbėdama su stikline vandens net negalvoju, kad tai praktika, intencija. O bendraudama su žmonėmis, jų neanalizuoju, bet intuityviai matau jų energiją, jų pamokas, informacija tiesiog ateina.
Svarbiausia, ką man davė ši kelionė – ne gebėjimai. Ne žinios. Ne praktikos. O atsakymai į mano gyvenimo skausmą. Kodėl man sunkiau. Kodėl kai kurie dalykai man ateina taip sunkiai, o ne lengvai. Kodėl mano kelias yra tiesiog kitoks. Kodėl mano jautrumas toks stiprus. Kodėl mano patirtys tokios gilios.
Ir kai viską supranti, kai pamatai prasmę ten, kur niekada jos nematei, kai nebekovoji su savim, kai nustoji save kaltinti, kai nustoji galvoti, kad su tavimi kažkas ne taip. Ateina priėmimas. Ir kartu su juo – labai didelė ramybė.
Kartais žmogui nereikia motyvacijos. Kartais nereikia afirmacijų, magijos ir burtų. Kartais nereikia dar vieno patarimo. Kartais žmogui reikia tik vieno dalyko – suprasti, kodėl jo gyvenimas yra toks, koks yra. Kai atsiranda tas „kodėl“, pasidaro tiesiog viskas kitaip.
Ir gal todėl visa tai prasidėjo. Ne todėl, kad norėjau tuo užsiimti. Ne todėl, kad ieškojau veiklos. O todėl, kad turėjau klausimą. Tik vieną. Bet labai tikrą: kodėl? Ir viskas, ką darau šiandien, yra ne apie ezoteriką. Ne apie ritualus. Tai apie žmogų, kuris ieškojo atsakymo. Ir kuris, žingsnis po žingsnio, jį rado.
Ir žinau, jei turėsiu vėl klausimų, galėsiu bet kada ramiai juos surast.

@esu.ieva